Apie tai, kas yra

Ar tikrai yra kas platesnis už dangų,
Kas yra tik vos juntama vakaro žvilgsniuos,
Kai besibaigiant dar vienai prarastai šypsenai
Pro pirštus kažkur įžvelgi stingstantį laiką.
Ar yra, ar tik truputį nujaučiu,
Kad kažkam kada nors atiduočiau gyvybę
Už eilinį, nedrąsų, bet prisilietimą,
Už naiviausią įmanomą ištartą žodį.
Ar tikrai gali būti kas nors neišvengiama,
Kas netyčia nedingsta, nors stengtasi slėpti
Savo brangias mintis paprastąja kalba nepasakomas,
Nes jei taip, tai nebekeliu sąlygų,
Pažadu kitą kartą mylėti pirma.