taip buvo

Įsirėžęs skausmo kirtis
dilgina paširdžius.
Ieškau akių, kad parodytų
kelią...
Šuniuko, močiute vedino.
Ir kaip į lapą ištėkšt
visą save sukrešusią...
Temperatūra nuo
merdinčio rusenimo,
pašvinkusių minčių,
jausmų nevykusių gvildenimų
nuo pragerto tėvo,
neviltį gliaudančios mamos,
parduotų namų, gyvenimų,
kenčiančių šunų ir kačių,
kurie tikrieji man broliai
ir seserys.
Ir niekas netvirtinkit kitaip
Jie be kelnių,
nuogi kaip vaikai...
Lašėki, dangau,
ant mano pažliugusių
kelių...
ir ...  nuplauki į jūrą mane.
Be kepurės, palto, be kelnių...
Tik su akim, Tave, Dieve reginčiom,
Išverktom, ištremtom,  sutinusiom,
bet ...  Tavo paklydusią bandą ganančiom
akim
kryžių toly žvilgsniu nešančiom
nuplovusiom visa krauju.
savimi. Kad gimtų... Amen.