Metu valią, pasilieku ..

Buvo vasara
tuokės balandžiai po tiltu.

at -rodė, net jei nusibrozdinsiu -
tu traukiniu skausmą išveši toli
ir laikysi iškėlęs. Į dangų mano akis!, kad  nepamatyčiau
kaip išskrenda paukščiai į pietus.


sekundei apsimesiu, kad ....


o dabar taip niūru
viskas kvepia tavim
vis dar kvepia -
pasitrinkim nosim .
.. -traukinys po du „tuku tuku“ parveža jausmą atgal
aš nespėjau į tą kur tu įlipai.

kažko širdžiai brangaus-
„metu valią, pasilieku kristiną“