pasiruošt

mano atvirukas
kol kas keliauja niekur


o tik atvykęs
bus įdėtas saugiai į dėžutę
ten bus krūva senų laiškų
kurie jį mokys, auklės
užaugęs būtų
didelis ir pavyzdingas laiškas

tačiau draugai jo: siuntiniai, paketai
korespondencijai nereikalingi sluoksniai
įsimylėjęs sekogramą
norės surasti naują voką
prieštaraus, bet nusispjaut

„va čia – gyvenimas“
jį sužavės jo mylimosios iškilumai
pašto ženklai stipraus svaigumo

bet vieną vakarą sekograma
supras, kad jau gana
visai be žodžių, tyliai, tyliai...

grįžęs adresu atgaliniu
raudonom raidėm užrašytu
imsis tų tradicinių darbų
sąskaitų, reklamų,
priminimų nelemtų

taip ramiai ir palengva
atsiras jo karjera
vėliau bus pinigų siuntimai
o karts nuo karto gal koks
iškilmingas pakvietimas

ir kai senatvėj aplankys
maži jo atvirukai
supras, kad laikas jau
keliauti pas tave