Ir bėga jis

Nuliežuvauta frazė „žiū, kaip laikas bėga“,
Kuopoj vaikystės viso to nepajutau.
Tiktai keistumas koks, varveklių tiesias pynė,
Ten, kur upelį sraunų vakar palikau.

Reikės pažindint naują veidą su savaisiais,
O naujas veidas jau beveik šeimos narys.
Spynos išklerę, vyriai ruošiasi pasprukti,
Matyt, šalna užpuolus bus naujas duris.

Ir obelis po langu kuprą užsimetus,
Neatsitiesia nuo mažučių obuolių.
Neatsiliepia tie, kuriuos įpratus kviesti,
Neatsigrįžta šaukiami savu vardu.