-

Tokiomis naktimis mano miestas
tartum suminkštėja.
Tartum nebelieka
grėsmės nusibroztinti kelius
ar įsidurti į delną.
Žmonės tokiomis naktimis,
virsta šnabždesiu, aido aidu
kuris per tylus,
kad išskirtum žodžius.
Ir tik žibintų šviesa
vis dar truputį gelia
kai patenka ant odos.

Tokiomis naktimis mano miestas
tampa tarsi ne mano miestu,
tarsi žvėrimi, kurio nepažįsti,
tad nežinai, ar jis kanda.

Todėl atsitrauki
neatsukdamas nugaros,

todėl atsitrauki
sapnuot kitą sapną.