Nebijok dalinti meilės

Gyvenimas suteikia patirties mums,
Išbandymų, visokių įvairybių,
Linksmų dienų, gerų, blogų draugų,
Progos save pažint ir prisiliest prie įžimybių.
Ir taip gyvent visi mes skubam,
Apkraudami save daiktais,
Kad ir takelio nepaliekam
Prieit prie dvasios atvirai.
Del to nežinom vienas kito,
negirdim klyksmų svetimų,
Nespėjam rankos nes ištiesti
Padėt išbristi iš bėdų
O reikia, retkarčiais sustoti,
Atgal pažvelgus, atsipust.
Sukaupt jegas
Ir nors vienam iš mus atleisti,
Ir prie širdiies tą žmogų prisiglaust.
Atleidžiant, sielą sau iššluoji,
Atlaisvini takelį prie širdies,
Širdis sušyla potruputi
Ir siela glunda prie pasaulio išminties.
Tai nebijok dalinti žmoniems meiles,
Ja užauginus savyje,
Jinai atšildys šaltas sielas
Ir su jų šilumą sugrįš vėl pas tave.



          Doruška