šiandien

maža tylos pasaka kas rytą bėga iš namų, atprausti besileidžiančios saulės... nusišypso žemėn susmegusiai šviesai; šviesai, rėkiančiai bedangiui praeiviui pasaulio džiaugsmą...

iš naktinės pamainos skuba mokytojos...
mašinistas atsisveikina su stotim; staugia pučiamieji, žviegia styginiai, o jos dar be grimo...

stovi nuogos...
begarsės minios širdyse jos žudomos
dėmesio nevertom priesaikom

apipelėję naikai užkasti rožinio dangaus grunte klykia Bethoveno simfoniją...

bėgdamas nieko nesulauksi