Autobuso vairuotojas

Jis pajudino ranką
ir perdavė kibirkštį,
kad po manim burgztų.

Dabar galiu pamiegot -
esu supamas,
galiu sučepsėt tavo lūpomis,
bet tik iš ataminties.

Jis veža ir leidžia žiūrėti
pro slystančius pakele langus,
jis burzgina, burzgina, burzgina,
aplinkui visi tokie vangūs.

Atrodo, bendra ta kelionė:
kiekvieno po vieną, kas sau.
Prisimenu žaislą - dėlionę, -
nėra anei man, anei tau.

Pritrūko dalelės.