Kiekvienas(a) turi teisę rašyti taip, kaip jam(ai) atrodo esant teisinga. Jei neturim rašančiųjų patirties, tai dar nereiškia, kad blogai ar ne ta tiesa perteikta.
Svarbiausia - negalvoti, o kaip čia ir ką parašyti, kad visiems būtų gerai, kad patiktų. Rašyti reikia ne kitiems, o sau. Asiras, kam tai bus artima ir atpažįstama. Va tada jie pavydės, kodėl ne aš taip pasakiau, juk tai apie mane.
Mano patirtis leidžia suprasti, apie ką kalbama, todėl sakau, bus 5.
Na, Petrai, visų pirma - aš jums ne pana, o visų antra - į kiekvieno širdį neapeliuoju. Jei ne į jūsų, į kieno nors kito, jei ne į kito, tai į savo. Todėl linkiu susirasti jums "tinkamesnį" kūrinį, jei čia jums nepatogu. Ačiū už komentarą.
Na, jau ne! - toksai košmaras
neįtilptų mano sielon.
Būsiu truputį negeras ir ištarsiu:
- Pana miela, kam tos „odenos“,
gergždimas, strėnos, būtų gal likimas,
bet ir tos juk... išdraskytos.
Ne, nenoriu, nes... nuvytus
tarsi rūta surukšlėta.
Mano širdy - nėra vietos! ;)
Man atrodo, kad visų mūsų pabaiga nuspėjama... Todėl tik žaidimas ir belieka. O kas daugiau? Efektas kažkoks... Nusipirk balinančios dantų pastos ir pažiūrėk, koks efektas bus.
Ačiū už komentarus, tikiuosi piktai nenuskambėjo. Gerų.