aš vaikštinėju tavo pėdom
aptrupėjusiom
su kiekviena raide
skaičiuoju
smilteles
nubirusias
suradęs vieną
nusišypsau
tada juokeisi iš manęs
dėlioju jas atgal
ir snaigės byra
liūliuoja šokis
vėjo sukūry
ir pėdos dyla
nerasiu kur išėjai
smilteles nešuosi saujoj
atgal
tik mano pėdos liko
pirmas sniegas jas uždengs
nebesurinksi...