Kasdienybė

Galvoj sukūriais ir šaknimis makaluoja, ir ranka jau žiūrėk svyra vir-
dulio išjungti. Tokios protingos mintys kankina, manau turėčiau pasi-
žmonėti. Oponento prie kavos puodelio trūksta. Palūžęs kviečiuosi Mir-
oslovą užeiti. Bet šis pasirodo užsiėmęs būtimi...
Negerai saulele gyveni, per ilgai sakyčiau. O taip nieko prasmingo ir
nenuveikei. Nieko tokio, atsako, kitais metais būtinai nuveiksiu,
dievagojasi šis. Tarp pirštų vien kvailiai vaikšto, ir laisvalaikiu mokina
mane gyventi, depresyvus beprotis, mat aš jiems. Kažkelintą kartą
mechaniškai pagalvoju:

Darau ką noriu, ko nenoriu - nereikia, noriu teisingai,
jai neteisingai - pasikeisiu, jai nepasikeisiu - mirsiu.

Viskas gerai, su tokiu požiūriu galiu ir vienas badmiriu visuomenėje išgyventi.