Susitaikiau, atleidau, žiūrėjau-
Į tave lyg paklydusį vėją,
Tik širdyje pribėrė usnių
Tavo žodžiai barstyti dagiu...
Negaliu, pavargau, gal kalta
Aš pati, kad suskilus jau mano dalia,
Gervės lekia pavargę į tolį,
Mane slegia laukai akmenuoti...
Tau atleidau-
Bet viskas išseko,
Meilės sau neprašyk - jos nėra,
Mes po saule abu, kaip varguoliai -
Kelias veda, bet laimės nėra...
(P.S. Čia mano vakarykščių herojų dalia...)