Lyja

Kiekvieną rytą atsisveikinu, lyg paskutinį kartą
O tavo akys šypsos net kai lūpos tyli
Už rūko durų užsirakinu, akis užmerkiu
Kai naktimis užmiega sąžinė, svajonėm lyja.


Širdis neiškentė - išėjo iš namų. Aštuntą ryto
O rudenio dangus su saule pro užuolaidas jau spokso
Lėktuvai kyla, leidžiasi, vėl kyla
Svajonės glosto.

Gal mintyse, gal tyliai, tau dainuoju
Naminis katinas ant šaldytuvo murkia
Bateliais kaukšiu, keturiasdešimt penkis žingsnius skaičiuoju
Svajonės miega. Tik lietaus lašiukais
                                                    nuo blakstienų

                                                                          lyja.