Brolis

- Nemėtyk į mane savo batų!!!
- Nebūk prietaringa.
- Leisk man ramiai praktikuotis groti gitara.
- Prašai manęs leidimo? Še, tau kaliošą!
- Liaukis! Aš groju!
- Aš tik bandau pataikyti į taktą.
- Užsipisk!
- Gal tu nusiramink, nebūtina keiktis.
- Tai sunervinai.
- Atsiprašau tyčia.
- Tai kam atsiprašinėji, jei tyčia sunervinai?
- Daugiau neatsiprašinėsiu, atleisk.
- Nors kartą išmoktum elgtis gražiai.
- Užsipisčiau.
- Tu bjaurus. Man bloga apie tave galvoti.
- Ir ką jau bloga apie mane pagalvojai?
- Labai daug blogo...
- Blogo gerąja prasme ar blogąja?
- Iš kokio medžio tu esi iškritęs?
- iš ąžuolo.
- Matosi.
- Kad tave Dievas dar ir klausa būtų apdovanojęs!
- Nori pasakyti aš neturiu klausos?
- Negi mano mestas kaliošas dar neatsakė į šį klausimą?
- Jei man dar kartą sutrukdysi, pasakysiu mamai.
- Jei man dar grasinsi, aš pats pasakysiu.
- O aš pasakysiu mamai, jog rūkei.
- O aš pasakysiu, kad cigaretes paėmiau iš tavęs.
- Man jau bloga nuo taves.
- Tu ką verki?
- Ne.
- O gaila! Sveika žinok.
- Tai aš nesveika tada.
- Nedrįsiu prieštarauti.
- O galėtum nors truputį, kaip man dabar jaustis?
- Gali paverkti jei skaudu.
- Tai kad neskaudu.
- Tai aš turiu dar batų.
- Nekenčiu tavęs.
- Nieko, priprasi.
- Neišmanau nė kaip su tavimi ir besusišnekėti.
- Priprasi ir prie neišmanymo.
- Koks tu dar vaikas!
- Bet man užteko proto nesimokyti groti gitara.
- Džiaukis, pasiekei savo, sunervinai mane iki ašarų.
- Taip ir maniau, kad tu sveika...