Išėjimas

Gyvenimas tai užversta knyga,
O žmogus - tik žemės svečias.
Ir turės jis sugrįžt namo,
Iš kur dažnai negrįžta niekas atgalios.

Ilgas kelias dar keliauti reiks,
Ten kur it grifai plėšrūs,
Sidabrinės kulkos skries.
Kur net Dievo nepažįstantis,
Melsis kamputy susigūžęs.

Tenai ilgėsis tų dienų kurios praėjo,
Vėjavaikio juoko fone.
Ir jeigu toks gyvenimas pakliuvo,
Tai tik likimo, ne žmogaus, klaida.

Atsistojęs švelniai apkabins savus.
„Sudie... “ jis tyliai sukuždės,
O balsas kaip styga virpės.
Plasnos mintys galvoje...
Bet jie visi tylės...

Girdės, tik kaip žingsniai aidi tyloje...
Ir motinos krūtinė
Lyg krauju užsilies...
Klausantis žingsnių Dviejų...