Nematau savo vaizdiniuose Taves
O rytui atėjus slogi nuotaika pasilieka
Trupma akimirka minčių žėrėjime paskęsta
Nutilus Tavo balso virpesiams
Atsiveria bedugnė regėjimo nebėr
Slysta lyg šilkas apmaudas dienom
Tačiau giliai ...
Rieda ašara tikejimas, jog rytui atėjus atsibusiu žydėjime
Kvepiančioj jausmų putoj laižysiu pasigėrėjimą Tavo būtimi...