krenta mano piešiniai
ir drėksta baloj prigėrę
ledinė ašara drasko veidą
šlapia jame
tu palikai
veide įdrėkstą ilgesį
mintyse sumaištį
kaip lapuose nudažytu raudoniu
dejuoja vėjelis šlamesy
praplikusių medžių
glaudžiuos toj purvinoj rudens spalvoj
kaip skaudžiai žydi mano širdis