Sustojęs laikas, žvelgianti mirtis,
Balti chrizantemų žiedai,
Ašaros lašas ant veido
Rožančiumi surištos rankos .
Naujas gyvenimas,
Vėjyje plaikstos mažos liepsnelės,
Lūpos kuždą maldą vilties,
Kviečia sušilti visus .
Susėda pažystami ir kaimynai,
Geriausi draugai, dabar svetimi...
Žvelgia neoninės šviesos akimis
Į gimtąja Tėviškės žemę.
Vėjyje plazda maldos aidas,
Mirga negęstanti šviesa širdyje...
Ašara nubėga per veidą ant kauburėlio,
Kur ilsisi mirtis ir tyla...