Šėlsmas

Taip laukiu, taip laukiu, taip laukiu
Švelnių tavo rankų oi laukiu
Glamonių, aistros ir tiesos
Iš tavo tylios nežinios.

Ruduo, dargana ir lietus
Nuplėš nuo kūno lapus.
Vėl lauksiu Tavęs aš nuoga,
Tartum medžio belapio šaka.

Atbėk, basakojis per čežantį mišką
Pažvelk, čia šaka, sulaužyki ją,
Kuždėk maldą lyg geismą širdies
Liesk nuogą kamieną, laužyk šakas ir liesk...

Taip ieškau, taip ieškau, taip ieškau
Šaltinio skaidraus ir gaivaus.
Kai ryto rasai sužibus
Purviną kūną lašeliai nupraus.