Keits yr žemaitis

Sied sanis pri peceus, kūreno pypka
Kūrana, kūrana, pakol visė dūma pirkion sasirinko.
I ka ims sanis kuosėti: kuosėja, kuosėja ...
Pakol sanei pyktis unt ano pašoka.
Mėtie mezginį anoji i kad dės tratieti:

- Mesk, tu, sani, kuo gretiau tų pypkų
Bo blogai baigsis. I prijėjusi artiau
Ėmė runkų pirštu krutint anam panosėj...
- Vuo žiūrėk vėsi žmuonės laukuos pluša...
Iš suodžiaus ėšejė kas gryboutė, kas rėišotautė.
Pasiimkie, sani, pintinių i varyk ė to i tus rėišutus..

-Hm, - saka sanis pamislijės, - kiba aš kelms kakis?
Kad miške ruoksuočia? Da int ravą kažkap...
įkrisiu... - apveizieja sanis pirkių sava...
Vot ket kart ka nekuosėjau da eš torgaus važiavam
Linksma dainuodams, tudu nesakei monei,
Kad kap kelms pri pečiaus riuoksa...

A daba nėnustojė tratiejus... - numuojė sanis runkum
Pasijėma savų pypkų kukavinių
I taliau dūmus int lubas laisti pradiejo...