Gėlės žiedas tyliai skleidžiasi
Dievo lange.
Minios štai klūpo pievose,
Meldžiasi jai.
Vaidenas tyri vakarai
Ir tylūs rūkai.
Kaštoniniai tavo plaukai,
Slystantys pirštais.
Snigo žiedais.
Kilo balandžiai
ir meilės laiškai
degė,
jų nebereikia.
O gaila. Liko kvapas.
Ir akys, naktimis lankančios
šaltą buveinę.
Ir tik pavasaris,
menantis šypseną.
balsą,
meilės naktis...
Platus gyvenimas driekės ir drieksis.
Be tavęs, be manęs.
Ką likimas sumanė?
Ką sumanėme mes?