Ar girdi kaip ranka užgavo?

Kažin kodėl taip vėjas daužo tau per skruostus?
Atsisuki sužvarbusiu veidu.
Šalto rudens neapsikentęs,
Veidas nukrito it lapas ir tėškės tau ant batų
Tyliai prataręs, - susitiksim pavasarį...

Kažin kodėl takart taip verkei?
Ko tai nejauku pasidarė sėdėt priešais,
Ant mėlynos autobuso sėdynės.
Be veido su siela, tu kauke uždėti prašei,
Iš šimto ten buvusių, pačią bjauriausią Sokrato išsirinkai...

Brangus vyre, ar girdi Baroko muzika iš toli?
Rudens lengvumas užgaus stygas,
kaip veidą tysojusį lauke.