Auštoji matematika arba senatvinis marazmas

Sulankstytais alavinių kareivių ginkliukais
Taikausi į senatvę – jau dvidešimt!

Atiduokit lėles,
kurias sunku aprengt
kerėpliškais vaikiškais pirštais.
Lėktuvus nukabinkit –
lai sklando verčiau
palubėj ir krenta
didvyriškai žemėn.

Dar triskart po dešimt ir pusšimtis.
Nenoriu numirti
Prie tiksinčio laikrodžio.
Duokit plaktuką –
patikrinsiu, kas jo viduj.

(nutrūko spyruoklė ir šalta patapo,
sąnarius gelia... Senatvė?)

Dukart po dešimt plius pusšimtis –
DAUG!
Jau metas vėl suvaikėt.
Įriškite kaspinus,
virkime košę.
Tam davė, tam...
O Ievutei ir vėl nebeliko -
„jauna dar, bus tų košių. “

Atiduokit lėles... Čiulptukas iškrito – raudosiu!
Juk man dar tik du... Tik dukart po dešimt...