Mūsų vėjuotam smilgų miške

Tai kur aš tave sutikau?
                      Ant žemuogės lapo?
Nežinau. Neprisimenu.
Dabar lyg sakyčiau -
          Didžiuliam vėjuotam smilgų
                                        miške...
Rodos, tada buvai
Nuostabių pasakų milžinu,
O ant delno
Paklydusią gėlę
Nešei į mane...
Tai kur sutikau? Dar žinai?
                              Dar prisimeni?..
Sėdžiu prie žiburio
O lietūs kužda
Nakty.
Neliūdėk...
          ir likai man
Tuo geru
Tylinčiu milžinu,
Tik kitaip. Jau kiti.
Tai kur aš tave pamilau?
    Ar žinai? Ar prisimeni?
Vienoj
        Iš šimto pasakų,
                    kai skrendantį pūką
Sugavai delnuose...
Dar turi?
            Ar jau
          vėjuotam
        smilgų miške
          kitaip saulė
            pateka?

  Milžine geras, atsikvėpk -
      Tu man meilę radai.