Pavėsinėje

Pavėsinėje
sklaidosi dūmas,
ir keista,
visai nebaisu,
kad jaučiuosi
paklydėle
rūmuose,
tarp baltų
sterilių debesų.
Ir visai nebaisu,
kad palaidas
karvelis sparnu užgaus
vatinį debesį baltą,
kad snapu
paragaus
dangaus.
Ir visai nebaisu,
kad pavėsyje
saulės spindulių lapai žais,
kol ateis
drebulys
ir vakaras.

Nes vakaras neateis.

Pavėsinėje dūmas melsvas
išsisklaido.
Nekeista, ne,
kad debesys
skęsta melduose
pačiame
tylumos dugne.