Ašara, spindinti it krištolas, skruostu nusirito,
Kaip klajoklė žvaigždė iš dangaus, žemėn nukrito.
Ašara, spindinti mylinčios širdies liepsna,
Blizga laimės ir džiugesio pilnose akyse.
Ašara, spindinti it krištolas skruostu nusirito,
Mano rankon, į delną įkrito.
Suvilgė, paglostė gaivia sielos šiluma,
Sušildė žydinčių jausmų pavasarine pieva žalia.
Ašara, spindinti it krištolas, skruostu nusirito
Pakėlei žvaigždėmis švytinčias akis.
Tarytum sunkus akmuo nuo širdies nukrito,
Su aistra ir meile žiūri į mane viltis.
Spindi ašaros akyse it krištolinės,
Brangesnės už auksą, ir net ne deimantinės.
Sūrios, kaip jūra... saldžios, kaip medus,
Gražesnės už nuostabiausius pasaulio perlus.