Pabūk

Nusirenk, nebijok. Ateik drąsiai.
Nenoriu aš tavęs, tavo kūno.
Aš dailininkas, aš tik atspaudžiu gyvenimą drobėje.

Jausmus nudažau raudonai,
Tavo veidą, tavo šypseną - raudonos ir baltos
spalvos mišiniu.

Tavo gyvenimą aš įstatau į rėmus.
Na kodėl tu pyksti? Per grubios linijos?
Bet juk aš dailininkas.

Nerežisuoju piešinio ir
neparenku aktorių.
Na nepyk, eikš arčiau.
Taip, tiesa. Pilvas mažesnis.
Akys didesnės. Gražios tavo akys
Primeni man rugiapjūtę jaunystėj.

Nesirenk dar, pabūk. Nebijok.
Taip. Jau temsta. Tau jau laikas namo.
Tu išeisi, o aš pasiliksiu.
Ką man veikti pasilikus? Ką aš piešiu?

Einu kartu su tavimi. Eidamas piešiu.
Negaliu? Vyras sužinos.
Juk aš nieko blogo nedarau.
Tik piešiu.

Piešiu gyvenimą, jo nekeičiu.
Nemąstau?
Dar palauk. Dar pora mostų.
Rytoj? Aštuntą?

Gerai. Aštuntą.
Aš būsiu čia.