Piešiau gyvenimą

Paėmus drobę ir spalvų paletę,
kai saulė leidos,
gyvenimą aš piešt pradėjau.
Vos priliečiau teptuką, spalvos išsiliejo...
Mėlyna, pilka...
Nerimo šešėliuos kasdienybės veidas,
bėdos susivėlę...
Dar vienas štrichas...
Vaivorykštės spalvom sužibo džiaugsmas.
Kančia ir skausmas juodais taškais
ant drobės krito.
Piešiau aš saulę ir meilę pievoje žalioj,
tarsi aguoną...
Į piešinį pažvelgusi iš tolo...
Nustebau.
Toj drobėj buvusioj bespalvėj
aš pamačiau tik tavo veidą.
O juk gyvenimą piešiau!