Kalbasi du studentai

Kroksai,
Mobiliakas ant kaklo,
ir automobilio rakteliai ausyse.
Tai sakai tau nereikia rankinuko?

- Reikia, tėve, reikia.
Svajoju apie mažą rankinuką
ir apie nedidukę lentyną,
kurią galėčiau tampyt už virvutės.
Sustatyčiau į lentyną kinderius
ir porą sumuštinių.
Žinai dabar ruduo,
medžiai meta savo lapus,
o kaštonai meta kaštonus.
Aš išmesčiau visus kinderius
po kaštonu,
o į lentyną susistatyčiau
kaštonus.
- Atrodytum labai pasikeitęs. Koks tavo paltas sakei?
- Burberry. Burberry bėžinis.
- Bene ar mama atpažins tave tokį pasikeitusį.
Beje, ji nusipirko tokį patį paltą. Dabar guli pleže, kaip smėlio pilis.
Rytoj vežu ją į meteorologijos stotį. Sakė nori išmanyti apie orą profesionaliau.
- Pastebėjau, kad jai kažkuo patinka orai. Mačiau kaip apsilenkėtapetais visus orų prognozių DVD.

- Jaunuoli, tai sakai tau nereikia rankinuko. Viską susidėsi į lentyną.
Aš suprantu tavo planą. Kinderiai, tada kaštonai. Beje, kas surinks tuos kinderius iš po kaštono. Kaštonas tai ne mūsų.
- Tėve, tu nesupranti.
Man būtiniausiai reikia rankinuko. Man būtinai reikės įsidėti ten maišelį nuo sumuštinių. Tu užmiršai sumuštinius.
Kinderius paliksim iki kalėdų po klevu. Po klevu gyvena senė Regina.
Nebijok, nieko jiems nenutiks. Ji šveis juos dantų šepetėliu.
- Regina nesimeldžia.
- Regina nesimeldžia- Regina maldauja. Mačiau tą plakatą.
Bet ji prižiūrės kinderius, kad neišbluktų spalvos.
Regina turi kostiumą. Regina tupės medyje per Kalėdas ir švilpaus,
o aš ateisiu ir su pincetu rankiosiu kinderius iš po sniego ir mėtysiu vaikams.
Vaikai su kumštinėm pirštinėm. Niekaip jųnepagaus.
Aš prieisiu ir nuolankiai pasilenkęs pakelsiu tą kinderį
su pincetu,
įdėsiu į maišelį ir pririšiu vaikui prie kuprinės.

- Iki Kalėdų dar du mėnesiai.
- Bet aš jau turiu atvirukų.
- Nenukreipinėk kalbos.
- Gerai, tėve, man tikrai reikia mažo rankinuko.
- Tau reikia maišelių, kvaily.
Tau reikia daug maišelių
ir tu nenori, kad tavo palto kišenės būtų išsipūtusios.
- Tėve,
rankinuke aš nešiočiausi savo mėgstamiausią kinderį aplenktą tapetais.

                                  ****
- Labas. Ką studijuoji?
- Architektūrą. O ką tu?
-Aaa... Nesakysiu. Juokauju. Šiaip tekstilę. O tu, kaip tau sekasi?
- Mum su chebra vakar davė žiauriai įdomią užduotį. Reikėjo sugalvoti kąnors labai įdomaus.
- Įdomi užduotis. Įdomi.. bet gan sudėtinga.
- Aišku sudėtinga. Bet mes su chebra pavarėm neblogai.
Prisirinkom kaštonų,
žinai dabar ruoduo.
Tada pasiėmėm iš Kipro degtukų. Žinai Kipras rūko.
Ir tada tuos degtukus, supranti, priklijavom supranti prie to kaštono su plastelinu, nu ir gavosi žmogeliukas, supranti.
Ir tada šakės, žinai, dabar ruduo, prisirinkom klevo lapų ir padėjom tuos klevo lapus ant stalo, o tuos žmogeliukus ant klevo lapo.
Nu ir žmogeliukai plaukia, supranti. Nu nes klevo lapas tai, kaip laivas, o stalas tai tipo okeanas.
Ir žinai, Paulius tai pas mus toks pats kiečiausias. Jis gabus žinai, toks  filosofas ir aktorius. Tai žinai jis visą laiką kol jie ten plaukė, skleidė lakštutės garsą. Ulbavo.
Labai buvo įdomu. Gražiai sugalvota tikrai.
Faini šiaip kursiokai.