Prašai labai intymaus dalyko - išrenkti eilėraštį nuogai. Vis gi nenorėčiau, vat taip imti ir numesti visus jo rūbus. Gal tik šiek tiek padėsiu.
"šnabždantį briaunų skausmą" reikėtų labai sieti su pirmu stulpeliu, visgi šukės sminga. Paklausi, kodėl šnabždantis - tuomet reiktų pasėti abejonę - ar tikrai tai buvo šukės - kur gi dar tokia akinti saulės spindulių spalva rudenį - nieko originalaus, bet man nukritusių lapų žarstymas kojomis primena šnabždesį.
O karksinčios kandys - gana taikliai pastebėtos - ne kažkam tie belapiai medžiai ir belieka tinkami - tik varnoms.
Tiesą pasakius, gerb. Aivaro Veiknio komentaras neįtikino, kad jis iš tiesų perskaitė eilėraštį ir suprato, ką, pasak jo, pavartotos klišės, kaip "saulės spindulių šukės" čia reiškia. Tiesa, jis gi ir pats prisipažįsta, kad nesuprato, kas yra "šnabždantis briaunų skausmas". Taigi, peršasi išvada - nesuprantam, bet vertinam. Sakysite, kalba, nuoskauda, kad kažkas įpylė kuolą? Pff... Kuolas, ne kuolas, bet jis turi būti argumentuotas - kol kas matau tik neatidų vertinimą iš pareigos (tiksliau dėl užimamų pozicijų).
tokių klišių kaip saulės spinulių šukės reiktų vengti. šnabždantis briaunų skausmas - kas tai??? karksinčios kandys - prikolas, jos tikriausiai didelės, juodos ir panašios į varnas:-)