Atbėgęs kelias
gulas palei slenkstį
ir klausia
sužeistu žvilgsniu:
-Kodėl nusprendei
be manęs gyventi...
kodėl jau tavo
žingsnių
negirdžiu?
Kamantinėja
o kiekvienas žodis-
lyg akmens smūgis
į sutręšusias duris...
Šįkart jos atlaikys
bet širdies sode
jau šliaužioja
pažadintas žaltys...