Mėsa alsuoja po polietilenu
Ji čeža kai verčias ant šono
Lyg vėjas ridentų mirusius drugius
Susisukusius į kamuolėlį
Mėsa eina link spindinčio balto
Dantų altorėlio
Ji graži
Ji dėvi polietileninį nuometą
Dažniausiai mėsa susigraudina
Tada kai jai sako taip
Arba kai sako ne
Mėsa apskritai nemėgsta
Žodžio galbūt
Mėsa mėgsta nieko neveikti
Rašyti poeziją arba voliotis miltuose
Mėsa liūdi jei šalia
Nejaučia kitos mėsos alsavimo
Mėsa prisimena save
Tokią jauną ir geidžiamą
Sunkiai prieinamą
Todėl kartais jaučia nostalgiją
Komunizmui
Mėsai nuplėšiamas politeleninis
Nuometas
Mėsai patinka kai ją daro
Virėjai
Geriausi vyrėjai yra vyrai
Sako mėsa
Ir atsidūsta