Išmušus saugiklius ikvėp ir nusileisk į širdį
Pasenusias mintis į muilo burbulus išpūsk
Akis paliki saugoti paveikslam
Ir nebijok gelmės, nes ten tiktai dangus
Pati šio žygdarbio pradžia atrodys klaikiai
Kol nenutrauksi inkarų
Šie inkarai tave grandinėmis dar laiko
Iliuzijų malūne kurs sukasi ratu
Nusišypsok, isimylėk ir sustabdyk malūną
Nes niekada tikri nebuvo jo sparnai
Išlėks ištirpdamos į nebūtį grandinės
O vietoj jų laikys tave tik aitvarai