Tikiu

Išdalinti save po dalelę
Tarsi pienei pažerti pūkus
Gali siela įžiebus ugnelę
Kibirkštimis pavertus ledus

Ko nebūta - jau akivaizdu
Priekyje - dar daug kalnų
Žemų ir aukštų, nesvarbu
Vilioja pagunda šlaitų

Tik aš vis tiek tikiu
Ledu, pūku, šlaitu
Net ir tada kuomet lieku
Papėdėje, nugairintas audrų