Kasdienybės rutinoje paskendęs blaškaisi
Leki, skubi, gyveni ar egzistuoji?
Pažvelki į dangų: mintys ant debesų šoka,
O tai kas svarbu – galbūt tavo paties sugalvota.
Veneros karčiu tavo siela alsuoja,
O skalpelis pjauna bevaisius jausmus,
Tu rudenio melancholijai atkelsi vartus
Nes tai kas svarbu – sapnuota...
Dangaus taku žvaigždėtas pegasas keliauja,
Nušviesdamas kelią, suteikdamas viltį,
Tuomet supranti, kad ne viskas kas buvo svajota
Galėtų muilo burbulu pakilti...
Uždek ir sudegs tai kas dar liko,
Ir tai kas svarbu ir tai kas reikšminga,
Lai niekas nedrįsta rojaus skrynios rakinti,
Danguje šypsosi dievai negailestingi...