Tūkstantis

Lapai, krintantys nuo medžių
Su tūkstantis spalvų,
Nuklojo parke taką,
Kuriuo užsisvajojusi vaikštai Tu,
O galvoje dar tūkstantis minčių.
Ruduo, žvarboka daros,
Bet sieloje taip šilta -
Ten tūkstantis jausmų.
Širdis plazdena, kaip paukštis
Pasukęs link Pietų.
Žiema ateina, o sielą
Vis pavasaris kutena,
Su juo ir tūkstantis vilčių.