Poezija

Naktim nemiegantis šunelis
aploja tai, ko nesuprantam
bet praregėjimo minutėmis
ir mes
ir mes
sugauti bandom
plunksnelę
vėlę
ryto vėją
smiltelę
pūką
skrajūnę sėklą
rasos lašelį
sūrią ašarą
kuri nurieda
smilgos pašakne
pažyra stiklo
karoliukais
ir įsisukę į voratinklius
jie supa saulės
zuikučius...

Svaigi apgaulė...

Vilkolakio šypsnys...