Mano Mylios

Sukoriau mylių mylias. Kad tave...
Išgėriau kibirus vandens. Išbėgo prakaitu.
Kiek kartų nusispjovęs ant dulkėto kelio svetimo,
Hmmm. Tuo pačiu ėjau. Lyg tai pamiršęs ir neatsiprašęs.

Sukoriau.  Ir atsitrenkiau į savo... mirtį,
Į tamsų lopą dykumoj. Kaip suodžius, suneštą,
Jos liepiamas griuvau, apgautas, kad nebepaeisiu,
Ir kad kvėpuot užtenka plaučiams, širdžiai garsiai plakti.

Sukoriau mylių mylias. Kad ne žemė...
O karštis svetimas apklotų kūną baltu kvarcu,
Kad spjaut į jį galėčiau. Nereikėtų atsakyt. Išdžiūtų,
Kas neišdžiūva ten kur gimęs, o ežerais pavirtęs paskandina.