Rankomis apglėbiu
Išbirusį smėlį.
Bandau tarsi laiką
Gražinti atgal.
Bet trapios jo smiltys
Pro drebančią ranką
Neklusniai išbyra
Ir juokias veidan.
Aš apglėbiu dangų.
Bet žvaigždės užgęsta.
Ir aš nežinau jau
Kaip vėl jas įpūst.
Tik sutemos lieka
Ir šypsosi mėnuo.
Ir ašarų skonis
Ant veido – sūrus.
Aš apglėbiu jūrą
Ir jos horizontą
Kartu su žuvėdrom
Bei josios gelmėm,
Dar balta puta
Ant banguotų viršunių,
Ir baltu krantu...
Bet manęs jiems nereik.