Lyg ragana atsėlina palauke

Ji visada ateina kai nelauki
Lyg ragana atsėlina palauke
Seki žvilgsniu
Pirmu - graži, antru - lyg kelmas susirietus
Raukšlelėj skruosto ašara nubėgus
Labai reikli
Daug laiko, kad išpainiotum gijas verpeto
Nugremžtum purvą nuo senų batelių pado
Ilgu
Kantrybe dvelkiant, gludinti kampus jos skverno
Kad  jie suapvalėtų ir staiga priliestų švelniai
Baisu
O ji vis kviečia vėl. Liepsna nuvilgius
Prisiliečia ilgais grublėtais pirštais
Suvirpi
Taip beprotiškai baisu jai atsiduoti
Dalele dūšios veltui imt ir dovanoti
Kitam
Be pykčio, lūkesčių, neprašant nieko
Be baimės likt sušalusiam ant sniego
Išdrįsi?
Gelmėse akių ištrykšta ašara laiminga
Taip verkia meilė
Surasta ant sniego
Priglausta, nepabijota
Vynu saulėje brandinta...