Žvilgsnis kaip ledas sustingo tavo
Liepė išnykti šalti ženklai
Kas buvo mųsū, jau rankose Dievo
Gilyn lyg dulkė į žemę sprukai
Kartais verkiu, mažai džiaugiuos
Likimo siūlas per plonas išlikti
Viską palieku, prieš dangų klaupiuos
Meniškas būdas grožį brangint
Dievas norėjo ir pralaimėjau
Neliko vaizdo iš ateities
Mylėti galėjau, bet neturėjau
Žmogaus- tos meilės- iš ateities


nepažįstamas


