Gatvės šlapios
Širdys plačios
Ausys stačios stačios stačios
Dainavo mem Neringa sėsėdama savo trobelėje Antakalnyje. Neringa turėjo vieną žalingą įprotį- ji rūkė. Virš jos šiukšliadėžės su šratinuku buvo užrašyta: sninga cigarečių pakeliais.
Taigi mem Neringa sėdėjo savo trobelėje ir mezgė mezginį (mat smiginį jau susmeigė), su gražiu ornamentu. Mem Neringa laukė svečio. Ji laukė jo nekantriai. Iš trijų namų peleninių smilko. Mem Neringa visada taip rūkė, dirbdavo ūkio darbus, tarpais prasinešdama pro peleninę. Ji dėvėjo kostiumines kelnes, o ant viršaus šilkinius naktinius. O savo ilgus plaukus buvo sukėlusi aukštai aukštai aukštai ant galvos. Kaip ir galima buvo tikėtis lauktas svečias pabeldė į duris. Neringa ramiai nuėjo durų link ir jas plačiai atidarė, o už durų stovėjo vyriškis, Neringos brolis.
- Labas, broli.
- Labas, sese.
- Mes abu seniai iškepę.
- Neringa, ar būtina paprastą pasisveikinimą sueiliuoti? Ir pradaryk langus, čia pas tave labai prirūkę.
- Na čia ko gero bus kaltos cigaretės, kurias aš rūkau jau 3 matus, ar ne?
- Bent prieš svečius galėtum pasistengt.
-Mes visi esame svečiai šioje že...
-Gerai, užtenka, kai susitinkam, pradžioj tavo jumoras visada būna piktas.
-sėliavi - kaip sako prancūzai.
-bezcukerka- kaip sako lenkai.
- Gerai čia suskėlei su tais lenkais. Paltą mesk betkur, nesvarbu, aš tau tuoj tapkes surasiu. Man baisiai smalsu, kas privertė sukarti tookį kelią, nuo Žirmūnų, ligi Antakalnio.
- Žiaurus tu, Neringa žmogus. Ir niekingas, kas be ko.
- Čia mano posakis.
- Kur parašyta, kad jis tavo?
- wwwrasyk. lt
-oi oi. Gal galiu prisėsti, mem?
- Taip, taip. O aš nupirkau vyno. - Neringa iš bariuko išsitraukė butelį „Šaltupio“, papilstė į senobines krištolines taures ir įteikė scečiui.
- Na tai sakyk savo gerąją žinią. O sakydamas žiūrėk, kad būtų gera.
- Aš vedu.
-Kąąąąą???
-Vedu mergą.
-Kokią mergą? Kas per merga?
- Žaneta. - čia mem Neringa ėmė juoktis:
-Niekada nevesčiau mergos tokiu vardu.. Bet tu visada gerai pasirenki, pradžioj Valerija, dabar vėl- Žaneta! OOO.. Gerai, atsiprašau, tęskite.
-Žanetai 34 metukai.
-Oho! Ir tau jinai graži?
-Visai nieko, jos laikysena labai gera. Nugara ištiesta, patiks tau.
- O tai kodėl tu ją vest sugalvojai? Aš išvis pirmą kartą apie ją girdžiu.
-Nu man jinai patinka.
-a.
- Patinka. Patinka kad jos laikysena graži, ir dar man patinka, kad jinai gyvena centre, su ja paprasta susitikinėti, ir dar man patinka, kad jinai nemėgsta savo vardo, ir, kad jinai sukūdo, labai greitai, ir man patinka jos rūbai, batai, ir tašės. Nu aš tau nepasakosiu kas man dar patinka, gerai?
-Gerai. Gerai, kad jinai savo vardo nemėgsta. Gal ir susidraugausim.
- Man labai smagu, kad tu nusiteikusi optimistiškai.
- Šūdistiškai. Nori dar vyno?
- Ne dėkui. Matyt jau eisiu.
- Gaila.
- Gal tau pinigų palikt?
- Aha. 50.
- Kaip tu laikaisi?
- BIški per daug geriu. Ir nustojau valgyt daržoves.
- O vaisius?
- Valgau ananasus.
- Nu ir šaunuolė. Ką skaitai?
- Dabar „Koplytstulpiai išneša piramides“. Ten visai linksma knyga, pochui tokia.
- Aha. Aha. Gerai. Tai aš dar užeisiu kažkada, smagu buvo tave pamatyt.
-Nu gerai iki.
-Iki.
Ir šitaip pasibaigė Neringos vakaras, ilagi lauktas brolis išėjo, mergina pastebėjo butelį, bet prie jo nepriėjo. Jinai atsisėdo prie laptopo, atsidarė wwwrasyk. lt ir parašė kiek autobiografišką kūrinį „Vestuvės ir pamergės“. Dabar visi galvos, kad aš Neringa, bet taip nėra