Stiprus (repas)

Keliaudamas gyvenimo
Keliu, aš supratau: nebus
Lengva, nebus sunku.
Nes aš ne tas, kuris pasiduoda,
Ne tas, kuris suklumpa, o
Ir suklupęs iš karto atsistoja.
Nes aš esu stiprus.

Ėjau ir mačiau save kituose,
Visose upėse ir Žemės centre.
Man žmonės ėmė reikšti viltį,
Reikšti skausmą, neapykantą
Ar kitą jausmą.
Aš mačiau kitų sielas, bet
Manosios nieks nematė,
Nepamatys ir nesupras.

O tie, kuriais tikėjau
Į dausas išėjo arba
Pats juos savyje nužudžiau,
Kad neskaudėtų, kad mano
Minčių į savo kūrybą nedėtų.
Nes aš kitoks.

Ir kai būdavo sunku,
Kai man skaudėjo,
Juk vienas tamsoje sedėjau,
Nieks net neįtarė, kad po
Bejausmiu veidu slepiasi
Skausmas.
Bet aš ne tas, kuris pasiduoda
Pasauliui, nes jis to ir laukia.

Nes aš nugalėjau save.
Aš stiprus.
Aš sugebėjau iš žemesnio
Lygio pereiti į aukštesnį.
Ir iš visiško liūno pakilti
Į nuostabų paukščio skrydį.

Ir kai nuo meilės beviltiškai
Kentėjau, savo jausmus į
Eiles sudėjau.
Ją pagaliau savyje pražudžiau,
Kad netrukdytų gyventi ir žengti
Pirmyn.

Meilė kartais yra sunkiau negu
Kentėti ar gyvenimo kalėjime
Kalėti.
Nes gyvenimas yra sunkus.
Bet aš nepasidaviau.

Nusibodo toj tamsoj sedėti.
Pagaliau atsikračiau vienatvės.
Atsikračiau savęs pačio.

Nugalėjęs save, įveikęs
Kalnus ir kalvas, žemę
Su dangum sumaišęs,
Mirtį nugalėjęs, tikslą
Pasiekęs.
Nepasidavęs. Gyvas.