už stiklo moters veidas
akys medžioja rudens šešėlius
besiropščiančius
per spalio slenkstį
vorai jau pasitraukė
į vakarus
į šiltesnius kampus
kur mėnesio akis neužlenda
kur visada delčia
sūpuoja vėjo vaiką
už stiklo moters veidas
lūpos kvepia žemuogėm
truputį pravertos
tarsi išlydėdamos žodį
ar laukdamos
laukdamos
kantriai