Lapai ąžuolo rudeniu tepasi,
Rašalinę pargriauna ir lieja
Vien tik liūdesį, vien liūdnas pabaigas,
Nusivylęs gyvenimu vėjas.
Rymo žvirbliai sušalę, ir žmonės čia
Niekuo netiki, nieko nelaukia.
Tik akimirkai stabtels kvėpavimas,
Paklausyti, ar niekas nešaukia.