Apsikabinę prie alaus bokalo

Stebėjau bėgius ir svajojau,
Apie septintą ryto
Vėl pakilsiančią saulę
Jos spinduliai sušildys
Mano kaulus
Ir kraujo antspaudus
Ant garvežio sparnų
Dėl vyrų giminės
Ir jų bekraščio gėjiškumo
Kai auštant rytui
Vienas kito ranką liečia
Kai džiaugiasi ir krykštauja
Po aikšte gainiojančius kamuolį 
Matydami per plastikinę dėžę
Mačiau ir aš jų akyse solidarumą
Kai kiaulės akimis 
Vidurnaktį iš baro griūną
Ir šlitinėja poromis
Ant miesto grindinio palikdami 
Per dieną sukauptas kalorijas
Graudu ir liūdna 
Uždengus rankomis akis stovėti
Kai ūžianti mirtis
Nuvalo paskutines ašaras
Kad motinos ir vėl turėtų
Dėl ko rytais gedėti.