Metaforoms darbo metu- ne. (pavadinimas pakeistas)

„ Kaip dušas,
kaip mūsų dušas,
mažyte? „
„Nieko įpatingo“,
sako ji amžinai.
-Ir dažnai tu jos šito klausi? - asiteiravo Kostas.
-labai dažnai, beveik visada, labai jąą myliu,
niekad neužmirštu paklausti.
-O kas tada, ką tu matai už lango? - jau visai įsikarščiavo Kostas.
- Matau kaip ji karštai šnekučiuojasi su ponia apleistais plaukais. Girdžiu, dušas varva. Atidarau langą ir pašaukiu. Sakau:
- Višta iškepė!
Pavadinu prie stalo, pasodinu prie lėkštės,
padedu saujelę miško gėlių.
Brangioji susiriša plaukus.
Aš padedu į vietą yo-yo.
- Kaip dušas, kaip mūsų dušas, mažyte?
- Nieko įpatingo. Graužiu morką.

Pakilo vėjas. Suplasnojo jos baltos T formos maikutės rankovės.
Ji tvirtai laikė morką.
- Pasaka tas mūsų dušas. Pasaka.
- Mažyte, mūsų dušas varva. Kaip tu jautiesi?
- Dušas turi varvėti.