dangaus spalvos tapetai (2004.09.24)

Kažkodėl rudens vakarai visada būna kasdieniški. Na, jei palygintume su pavasario vakarais, kai šiek tiek spaudžia šaltukas, bet žioplinėdamas gatvėmis ieškai akimis kokių nors paprastų, žavesį keliančių dalykų. Pavyzdžiui, krintančios į purvinus sniego likučius prožektorių iškosėtos šviesos... Eidamas rudens vakarą – neieškai nieko, ir dėl to dar labiau gailiesi savęs.
Įžangos pabaiga visada reiškia kvailų bandymų, įvesti į būsimo teksto nuotaiką, pastangų baigtį.
    Norėčiau išmokti tokių paprastų amatų, kaip tapetavimas. Užeina maniakiškas noras ką nors ištapetuoti . Rudens lapus? Ištapetuoti šlapius ir purvinus rudens lapus. Juk žmogus visada savotiškai užsiima apdaila. Aplinkos, jausmų, proto, intelekto ir t. t.. Kadangi vidinių sienų vistiek nespėsiu ištapetuoti (net per porą artimiausių gyvenimų), pasitelkiu paprastesnius objektus. Jei sukėlus grandinę, kuri būtų logiška ir teisinga mano asociacijų ir noro ką nors ištapetuoti aspektu, ji būtų tokia: tapetai - siena – griūtis – nuolaužos – dulkės (jos nusėda visur) – praeitis (irgi visur nusėda...) – rūšiavimas (stengiesi nuvalyti dulkes, jos nusėda į kitą vietą, tavo dideliam apmaudui po kiek laiko vėl grįžta ten pat, kaip ir praeitis.) – įgimtas tvarkos instinktas – psichoanalizė – savianalizė – apmąstymai – ruduo (elegiškas visų depresijų apmąstymo metas... kai esi įsitikinęs, kad darai išvadas. Nė velnio.) – narsicizmas (Froidas) – apgailestavimai – (sukelia ką?) vidiniai lūžiai (o tai reiškia...) – griūtis (o griūtis...) – nuolaužos (o iš jų galima...) – statyti sienas ir jas tapetuoti. Ech, geriau tapetuoti krintančius lapus. Kartais mano sukirmijusios mintys būna išklijuotos tapetais. Dangaus spalvos.