rašyk.lt: Kūriniai / Sweetheart Poison / Nuotaika pagal orą

Medžiai, palinkę prie žemės,
Verkia už mūsų nuodėmes skaudžias.
Negailestingas vėjas taršo plaukus,
Laužydamas jaunas ir senas šakas.

Veriantis šaltis maudžia kaulus,
Įsisukęs giliai užantin.
Atšaldė kūnus ir mintis,
Liūdesys ir nerimas veržiasi širdin.

Bangos, atpuolusios balta puta,
Nuplovė vilčių kopas atšalusia ranka.
Saulė, pasislėpusi už skraistės debesų
Pamiršo sušildyt sielas Žemės vaikų.

Nesvetingas sniegas spalio vidury
Sukaustė rudenio žavesį atminty.
Susiraukęs, ledinis lietus
Prausia be gailesčio mūsų jausmus.

Kur tas ruduo, padabintas lapais auksiniais,
Parkuose ant suoliukų šypsenose porų?
Džiaugsmas, pasislėpęs po antklode pūkine,
Laukia dar savo minučių linksmų.

Blogas komentaras Rodyti?

2009-10-15 02:39

gdgfhgjh

klišės nuo pradžių iki galo.

a. už mūsų nuodėmes verkiantys medžiai (tuoj ir aš apsiverksiu)
b. negailestingas vėjo taršo plaukus laužydamas šakas (jau baisu, bet ne todėl, kad vėjas toks negailestingas, o todėl, kad sakinio konstrukcija tiesiog siaubinga, na suprantu, kai sakoma "eidamas namo jis sutiko draugą", bet taršo plaukus laužydamas šakas??? na jau ne, mielas vaike)
c. veriantis šaltis maudžia kaulus (o kodėl tada ne tiesiog maudžiantis kaulus šaltis? ir jeigu jau tas šaltis kaulus maudžia, tuomet ką jis veria?)
d. atšaldė kūnus ir mintis (matosi)
e. sušildyti sielas žemės vaikų (bliamba, o aš galvojau, kad sušaldė kūnus ir mintis...)
nesvetingas sniegas (keista, kai gamtos reiškiniams lipdomos personoms būdingos savybės)
f. lietus prausia mūsų jausmus (nieko, išpraus - švariau jausimės)
e. paskutinėje strofoje staigus nuotaiko pasikeitimas irgi nežavi.

kuolas.

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (1)